Vasara persirito į antrą pusę. Miškuose, laukuose dar pats žydėjimas, tačiau labiau įsigilinus matyti, kad daugelis augalų , perdavę žiedų estafetę kitiems, jau brandina sėklas. Vėliausiai iš visų orchidėjų žydi skiautalūpiai, sidabriukė, plikaplaiskė, antbarzdė.

Pušyninis skiautalūpis (Epipactis distans)

Nauja , neseniai Lietuvoje surasta rūšis. Na, iš niekur ji neatsirado, ir seniau gausiai augo sausuose pušynuose, tik dabar mokslininkai po ilgų diskusijų ir genetinių tyrimų, dalį augalų, vadintų plačialapiu skiautalūpiu, atskyrė į atskirą rūšį. Taigi, nuo dabar drėgnuose miškuose augantys augalai toliau vadinsis plačialapiais skiautalūpiais, o jų broliai iš sausų pušynų – pušyniniais. Pagrindinis pastarųjų skiriamasis požymis – trumpi, iš dalies prigludę šaukšto formos lapai.

Šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens) 

Gan dažnas, smulkutis mūsų miškų augaliukas. Lapai tinkliškai gysloti, augalas apaugęs tankiais sidabriškais plaukeliais. Dažnai sutinkamas eglynuose, pušynuose.

Iš, berods, 37 lietuviškų orchidėjų sugebėjau parodyti 15. Daugiau artimiausiu laiku nufotografuoti nesitikiu, tad tuo ir baigiu šį Gamtos knygos skyrelį.