Birželio pradžioje pražydo dar keli augalai:
Aukštoji gegūnė – (Dactylorhiza fuchsii )
Augalas įrašytas į Raudonąją knygą, bet pakankamai gausus visuose šlapiuose miškuose. Išskirtiniai požymiai – vienintelė iš gegūnių auganti tikrame miške. Apatinis augalo lapas platėjantis (plačiausias netoli viršūnės), bukas. Kaip ir kitų gegūnių lapų spalva, dėmėtumas įvairuoja, tad negali būti skiriamuoju požymiu rūšiai nustatyti.
Kiaušininė dviguonė ( Listera ovata )
Viena iš dažnesnių orchidėjų, neįrašyta į Raudonąją knygą. Sutinkama tiek miškuose tiek šlapiose tiek sausose, senose, natūraliose pievose. Žiedai žali, gelsvai žali. Augalas nemažas, net iki 60 cm aukščio, bet dėl neryškių žiedų sunkiai pastebimas.
Dvilapė blandis (Platanthera bifolia )
Dažniausiai auga sausuose pušynuose, kartais- pievose. Turi tik du lapus prie pat žemės. Gan dažnas augalas, supainiuoti galima nebent su žalsvažiede blandim, bet pastaroji nepalyginamai retesnė. Gausiai žydi birželio antroje pusėje, liepos pradžioje.
Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica )
Viena stambiausių gegūnių. Siekia iki 70 cm. Aukščiu su ja gali konkuruoti tik aukštoji gegūnė, tačiau baltijinė sudaro gerokai vešlesnio, stambaus augalo įvaizdį. Jos žiedynas tankus, gausus žiedų, kai tuo tarpu aukštosios gegūnės žiedynas gerokai retesnis. Visgi šie augalai gali būti painiojami, nes neretai auga kartu, žydi vienu metu ir kryžminasi tarpusavyje. Gausiai žydi birželio antroje pusėje, liepos pradžioje.
Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus )
Neabejotina lietuviškų orchidėjų primadona. Supainioti su kitu augalu jos neįmanoma. Auga šarminguose dirvožemiuose, miškuose, krūmuose. Deja į klumpaičių žydėjimo šventę šiemet jau pavėlavome. Šiandien B. Šablevičius man rodė peržydėjusius augalus ir tik pora žiedelių pavėsyje dar tiko fotografuoti.
Vyriškoji gegužraibė ( Orchis mascula )
Deja irgi baigia žydėjimą
